Telšiuose įvyko pirmasis IQ forumas „Telšiai 2020: Žemaitija – žemė verslui augti“

2020 metų birželio 4 dieną įvyko IQ forumas-vaizdo konferencija "Telšiai 2020: Žemaitija – žemė verslui augti". Konferenciją organizavo asociacijos "Telšių turizmo klasteris" narys VšĮ "Telšių apskrities verslo inkubatorius" kartu su žurnalu IQ.The Economist, Telšių rajono savivaldybe, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų Telšių filialu.

VšĮ "Telšių apskrities verslo inkubatorius" – įstaiga, kuri siekia padėti besikuriančioms miesto ir regiono smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms, ugdyti jų sugebėjimus prisitaikyti ir nepriklausomai veikti rinkoje, formuoti verslo bendradarbiavimo tinklą mieste ir regione, vienyti pastangas pritraukiant Lietuvos ir tarptautines finansavimo programas.

Konferencija organizuota siekiant pakviesti Telšių rajono savivaldą, verslo atstovus, ekonomistus ir kitų sričių ekspertus į diskusiją apie Telšių rajono patrauklumą investicijoms, galimybes verslui, ieškoti Telšių regiono išskirtinumų, ekonomikos vystymo ir plėtros krypčių. Konferencijos tiesioginę transliaciją buvo galima stebėti Telšių rajono savivaldybės "Facebook" puslapyje, prisijungus prie konferencijos ZOOM platformoje arba Savivaldybės salėje.

Konferencijos pranešėjai: Europos Komisijos Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Eglė Aleknevičiūtė, LIC Inovacijų paramos paslaugų departamento vadovas Dr. Artūras Jakubavičius, architektas prof. Algirdas Žebrauskas. Diskusijoje kartu su pranešėjais dalyvavo Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Almantas Lukavičius, UAB "Levandula" savininkai Laimonas ir Erika Adomaičiai.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Telšių meras Kęstutis Gusarovas. Jis pažymėjo, jog visi verslai yra svarbūs rajonui. Apgailestavo, kad atėjęs sąstingio laikotarpis atnešė žalos verslui, ir paminėjo, kokius Savivaldybė priėmė pirmuosius pagalbos verslui sprendimus.

Konferencijos metu pranešėjai pristatė esamą ir prognozuojamą Lietuvos ekonominę situaciją, apžvelgė karantino poveikį tiek ekonomikai, tiek verslui. Taip pat buvo pateikti apibendrinti ekonominiai rodikliai, kurie rodo ekonomikos atsigavimo požymius. Konstatuota, nors šiuo metu Lietuvos situacija yra nebloga, tačiau jos pablogėjimą gali įtakoti antra pandemijos banga ir tai, kaip efektyviai bus panaudotos visos valstybės ekonominės priemonės. Buvo pristatytos trys Europos komisijos rekomendacijos Lietuvai investuoti į šias kryptis: pandemijos suvaldymo priemonių įgyvendinimą ir sveikatos sektorių; priemones darbo vietų išsaugojimui ir investicijas į žmonių įgūdžius; smulkių ir vidutinių įmonių likvidumo išsaugojimą bei pakankamos finansinės paramos iš valstybės užtikrinimą. Taip pat buvo pristatytos paskatos verslui per tiesioginę ir netiesioginę pagalbą, apžvelgtos atviros priemonės visiems verslo subjektams teikiant paraiškas paramai gauti.

Prof. A. Žebrauskas pristatė Telšių miesto retrospektyvą ir jo vystymosi intensyvumą. Prieškario laikotarpyje Telšiai augo ir buvo didžiulis apskrities centras. Per penkiasdešimt metų sovietinio laikotarpio miestas buvo sunaikintas kaip kultūros centras - iš progresyvaus miesto jis paverčiamas ekonominiu centru, kur plėtojama tik pramonė. Telšiai buvo tapę vienu labiausiai atsilikusių rajonų centrų Lietuvoje - turėjo didžiausią avarinių namų skaičių, labai užterštą ir rekreacijai visiškai nenaudojamą Masčio ežerą, nesaugomą ir nugyventą senąją miesto dalį bei vieną, pusiau užbaigtą, skulptūrą.

Profesorius konferencijos dalyviams uždavė klausimą: ar galima atsigauti iš tokios padėties ir vėl atgauti regioninio lyderio pozicijas? Atsakymas buvo: taip. Bet tam yra reikalingas trijų dedamųjų darnus veikimas: valstybės regioninės politikos, savivaldos ir atsakingo verslo.

Pasibaigus sovietiniam laikotarpiui, buvo siekiama atgaivinti tokį miestą, kuriame būtų sukurta verslui investuoti gera infrastruktūra, jame vyrautų kultūrinė erdvė, kurioje žmogus laisvalaikiu turėtų ką veikti, dirbtų ir augintų savo vaikus. Buvo ruošiami įvairūs projektai. Jų rezultatas - pritraukta daug verslo investicijų, gauta nemažai lėšų iš įvairių paramos fondų. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo miestas buvo atstatomas ir pradėjo skleisti savo grožį. Telšiai tapo miestu su nacionalinio lygmens senamiesčiu, miestu, kuriame reziduoja vyskupas, yra aukštoji mokykla kunigų seminarija, du muziejai ir daug kitų svarbių infrastruktūros objektų. Dažnai miestas vadinamas menų miestu, pačiame centre turintis vieną iš gražiausių Lietuvoje Masčio ežerą su išvalytomis jo gelmėmis bei geriausiai sutvarkytomis pakrantėmis.

Telšiai tvirtai deklaruoja, kad miestas padarė savo "namų darbus" labai rimtai ir atsakingai. Europos komisijai 2013 m. paskelbus nacionalinius konkursus, kurių metu kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje išrenkama po vieną "patraukliausią turizmo vietovę", mieste atlikti darbai buvo įvertinti ir Telšiai paskelbti "Lietuvos turizmo traukos vietove 2013" bei Europos Komisijos projekto EDEN (angl. European Destinations of Excellence) nugalėtoju. Masčio ežero pakrantės sutvarkymo projektas 2018 m. Lietuvoje buvo pripažintas geriausiu.

Pabaigoje, apibendrinant pranešimą, profesorius A. Žebrauskas išreiškė savo požiūrį, kad šiuo metu Lietuvos taip vadinamas "centras" didžiuosiuose miestuose ir jo žaisliukas "regionas" yra neadekvačiose pozicijose. Dabartinis žaidimas yra absoliučiai ne regionų naudai. Būtina keisti situaciją, kad regionai nebūtų užgožti ir atgautų vystymosi pagreitį. Žmonės neturi išvažiuoti iš jų, priešingai - grįžtų, gyventų ir ten kurtų verslus.

Konferenciją pratęsė konferencijos dalyvių ir žiūrovų diskusija. 

Kviečiame konferencijos įrašą žiūrėti čia:                                                                                  https://www.facebook.com/324825949038/videos/745751909531182  

Parengė: Romualdas Kačerauskas