Antram gyvenimui prikelto Angelų malūno 10-ties metų veiklos jubiliejus: čia atskleidžiamos tradicinės lietuviškos pirties paslaptys

11/26/2020

Štai, jau 10-šimt metų kaip vėl iš naujo veikia vandens malūnas ant Virvytės upės kranto Telšių rajono Luokės seniūnijos Kūlio Daubos kaime. Skaičiuojantis 169-tuosius metus jis yra vienas iš seniausių malūnų Lietuvoje. Džiugu, kad jo neištiko daugelio Lietuvos malūnų lemtis - nebuvo visiškai sunaikintas ir sugriautas.

Vienas iš seniausių vandens malūnų Lietuvoje

Malūnas per savo gyvavimo laikotarpį su pertraukomis veikė nuolat. Po Antrojo Pasaulinio karo jis buvo nukentėjęs nuo gaisro. 1951 m. malūnas atstatytas ir toliau veikė iki 1993 m. Vėliau jis buvo apleistas ir nenaudojamas, kol pateko į naujų ir rūpestingų šeimininkų rankas. Įžvelgę malūno ir jo buvimo vietos potencialą, 2001 m. malūną įsigijo Giedrė ir Ričardas Rasiukai. Ir tik gerai tam pasiruošus, viską apgalvojus, 2008 m. pradėta ir 2010 m. pabaigta malūno rekonstrukcija. Nuo tada malūnas atgimė naujam gyvenimui.

Malūno muziejus

Anksčiau jis buvo paprastas vandens malūnas, kuris malė miltus. Dabar jis moderniomis technologijomis aprūpintas elektros energiją gaminantis malūnas. Rekonstrukcijos metu buvo siekiama išsaugoti viso malūno autentiškumą - nuo surūdijusio balkius tvirtinančio varžto iki pačių malimo agregatų.

Šiuo metu malūnas pritaikytas kaimo turizmui ir yra asociacijos "Telšių turizmo klasteris" narys. Kad žmonės pažintų šį technikos paveldą, jame įkurtas muziejus. Čia galima pamatyti XIX a. gerai restauruotus senuosius grūdų malimo mechanizmus, susipažinti su jų veikimo technologija. Malūnui suteiktas kultūros paveldo objekto statusas.

Naujas malūno vardas - Angelų malūnas

Dažnai lietuvių liaudies mitologijoje malūnai neatskiriami nuo velnių linksmos kompanijos. Bet tik ne šiame malūne. Čia gyvena patys nuostabiausi angelai, mielai priimantys atvykstančius žmones. Gal dėl to, kad malūnas buvo pastatytas vyskupo A. K. Bereznevičiaus užsakymu? Todėl šiam malūnui jo naujųjų savininkų suteiktas ypatingas Angelų malūno vardas.

Iš pradžių čia apsigyveno viena angelo skulptūrėlė, paskui atkeliavo antra. Taip ir daugėja jų po truputį: tai draugai padovanoja, tai buvę lankytojai atsiunčia kaip padėkos ženklą nuostabiems šeimininkams, kurie puoselėja malūną, jo aplinką, sveiką ir blaivų gyvenimo būdą bei rūpinasi, kad kiekvienas svečias liktų patenkintas ir pailsėjęs po apsilankymo Angelų malūne. Net ir gražuolis angelas-pirtininkas čia gyvena - kaip gi be jo gyvuotų pirtis?

Pirtis - kertinė vieta malūne

Pati svarbiausia vieta Angelų malūne yra pirtis. Apie ją sklando įvairios kalbos. Sukilus smalsumui ir mes nusprendėme pažiūrėti bei išbandyti tą pirtį, apie kurią girdėjome daug gerų atsiliepimų. Tad nieko nelaukdami sukame link Kūlio Daubos kaimo.

Atvykus į Angelų malūną mūsų laukia malonūs šeimininkai. Upės vingio slėnyje įsikūręs malūnas apsuptas nuostabios gamtos su vaizdu į srovenantį Virvytės upės vandenį bei mišką dvelkiantį ramybe. Antrą šimtmetį skaičiuojantys rekonstruoti pastatai nestokoja žavesio bei paslapties. Visur čia gražu ir gera.

Pasiruošimas pirties procedūroms

Taigi, tik atvykę į malūną skubame ruoštis pirtin. Bet malūno savininkas ir pirties pirtininkas Ričardas pirmiausia pasiūlo mums nusiraminti ir pasivaikščioti šalia esančiame miške. Pagrindinė pirties taisyklė - pirčiai reikia pasiruošti, tinkamai nusiteikti. Nepriimtina į pirtį neštis dienos rūpesčių, neišspręstų problemų, streso. Tad pasivaikščiojimas po greta snaudžiantį mišką prisiliečiant prie įvairių medžių, paslaptingų akmenų, septynių kamienų ąžuolo, paklaidžiojant po miško akmenų labirintą, pasisupant raminančiose sūpynėse buvo geras įvadas į pirties procedūras.

Malūno pirties paslaptys

Atsipalaidavę ir pasiruošę pagaliau sugužame į priepirtį, kurio interjere dominuoja malūno akmenų sienos, natūrali mediena, skoningas apšvietimas. Gausybė įvairių augalų ryšuliukų nuo šilumos skleidžia jiems būdingus kvapus ir maloniai kutena nosį. Nuostabus vaizdas per langus į ramiai tekančios upės vandenį bei jau pažįstamą mišką užburia kiekvieną laukiantį pirties garo.

Kad šiluma palaipsniui sušildytų kūną, pradžioje pasiūloma pakaitinti kojas karštoje vonelėje. Kol šyla kojos, pirtininkas Ričardas pasakoja apie lietuviškos pirties tradicijas, supažindina su pirties procedūrų technika ir taisyklėmis, kurių reikia laikytis pirtyje, primena apie pagarbą pirčiai bei vienas kitam. Pirtyje visi lygūs - čia nėra nei pareigų, nei turtinės padėties. Tik vienas už visus yra pagarbiausias - vyriausiasis pirtyje esantis žmogus, kuris pirmasis eina į pirtį, pasirenka vantą.

Pagrindinė pirties paslaptis yra neskubėjimas. Čia, pirtyje, tai yra privalu. Šiais laikais, kai gyvenimo tempas toks beprotiškai greitas, žmonės tiesiog įprato nuolat skubėti ir nebemoka atsipalaiduoti. "Pirtis - tai vieta, kur galima pasimėgauti ramybe, atgauti jėgas ir dvasinę pusiausvyrą" - sako Ričardas.

Kitas svarbus dalykas pirtyje - būtina tarp pirties procedūrų organizmą papildyti skysčiais. Todėl čia esame vaišinami vietinių žolelių arbata, šaltinio vandeniu, natūraliomis obuolių sultimis bei apylinkės laukų medumi.

Sakralinė pirtis

Iš keleto galimų pirties programos variantų šiam vakarui pasirenkame programą "Sakralinė pirtis". Tai labai tyli, reikalaujanti susikaupimo, bendravimo su savimi ir pirtyje esančiais augalais, gilaus prašilimo ir raumenų atpalaidavimo pirtis. Bet tai ir ilgiausia pirties programa - net 7 užėjimai į karštąją pirtį! Neramina mintis ar nebus mums per daug to garo?

Angelų malūne praktikuojama tradicinė lietuviška pirtis, kuri nėra labai karšta - įkaitinama iki 60 laipsnių, bet gana drėgna. Drėgmė išgaunama naudojant garą, kuris išsiskiria pilant vandenį ant įkaitusių malkomis kuriamos krosnelės akmenų. Iš kitų pasaulio pirčių ji išsiskiria gausiu įvairių vaistažolinių augalų naudojimu.

O kaipgi vantos? Ypatinga lietuviškos pirties procedūra - kūno vanojimas beržinėmis, ąžuolinėmis bei kitų medžių vantomis. Pirtininkas atneša mums iš įvairių medžių ir kitų augalų jo paties surinktų, surištų bei sudžiovintų vantų ir leidžia kiekvienam rinktis. "Tik vargu ar Jūs renkatės vantas. Gal būt jos renkasi Jus?" - paslaptingai su šypsena apie vantas kalba Ričardas. Visos jos ruoštos iš augalų, augančių aplink Angelų malūną, ir skleidžia jiems būdingą kvapą, išsaugotą naudojant specialią džiovinimo technologiją.

Sakralinės pirties metu, profesionalaus pirtininko vedami, atlikome pirmą kūno pašildymą, šveitimą su druska ir žolelėmis, kvėpavimą per augalus (aromaterapiją), viso kūno maudymą gare, kompresinį sąnarių pašildymą. Garinėje nekalbama, dirba tik pirtininkas. Jis meistriškai valdo garą ir laipsniškai kelia temperatūrą. Visi pirties procedūrose dalyvaujantys pamažu pasineria į būseną, kai laikas tarsi sustoja ir atsipalaidavimas užvaldo jausmus ir protą. "Po ketvirto užėjimo į garinę su kiekvienu jau galiu daryti bet ką" - juokauja Ričardas. Ir iš tikro, jau tada nebešaltas ir rudeniškas oras lauke, ir atvėsęs sraunus vanduo Virvytės upėje. O apsilankius paskutiniam pasivanojimui garinėje, pirtininkas sukelia karštį, kurio atspariausiems dar trūko iki pilno atsipalaidavimo, ir leidžia vanoti savo kūną iki pilnos palaimos pajautimo.

Kas nori, vakarui gali užsisakyti papildomų pirties procedūrų: pirtininko atliekamą pilną kūno vanojimą, viso kūno šveitimą druska ar saulėje džiovintais kaštonais, viso kūno masažą su medumi ar vibroakustinį vytelių masažą.

Vakaras, laikas namo...

Taip besimėgaujant pirties ir burbulinės vonios Jacuzzi malonumais prabėga vakaras. Įprastai čia pirtis trunka 4-5 valandas, bet paraginti neskubėti ir atsipalaiduoti joje praleidome net 6 valandas! Pirtininkas visą programą vedė pagal mūsų tempą, neskubino. Tad tie 7 užėjimai į karštąją tikrai nenuvargino. Laikas namo, bet niekas mūsų neskubina - kiekvienas turi atgauti jėgas ir apsispręsti kada iškeliauti. Žinoma galima pasilikti miegoti ir malūne, kur yra tam paruošti jaukūs kambariai.

Turėjome nuostabų pirties vakarą. Ačiū Angelų malūno šauniems šeimininkams. 10-ties metų veiklos jubiliejaus proga linkime jiems sėkmės versle bei naujų kūrybinių idėjų jame. Tikimės čia sugrįžti dar ne kartą ir pasikviesti kitų, mėgstančių pirtį ar norinčių su ja susipažinti.