Nuotaikingas 4-tasis „Šatrijos legenda“ gimtadienis

09/07/2020

Rudenišką ir lietingą rugsėjo 5-osios vakarą, mėgstantys gurmanišką maistą ir gerą gyvo garso muziką, rinkosi asociacijos “Telšių turizmo klasteris“ nario restorano "Šatrijos legenda" kiemelyje švęsti verslo ir šio restorano įkūrimo ketvirtojo gimtadienio. Svečių neatbaidė nei vėsus, nei lietingas oras, nes jų laukė gražiai papuošta palapinė, jauki aplinka, mobilus kokteilių baras "Shaker FACE" ir nuotaikinga rokenrolo-rokabilio grupė "Rolling Box Band". Tai buvo viena iš geriausių restorano savininkų surengta šventė, kurioje visą vakarą neblėso gera nuotaika. Na, o restorano šefės Gabrielės paruošti patiekalai su jūrų gėrybėmis buvo tikrai verti pagyrimo.

Apie tai, kaip sekasi restoranui "Šatrijos legenda", kalbamės su jo įkūrėja ir savininke, bei virtuvės šefe Gabriele Mekioniene. 

Gabriele, ką Jūs veikėte prieš neriant į restoranų verslą?

– Kaip ir dauguma jaunų žmonių, baigusių mokyklą, norėjau studijuoti Vilniuje. Taip ir išvykau ten 2006 metais. Baigiau inžinerijos bakalauro, po jų ir magistro studijas. Dar studijuodama įsidarbinau vokiečių geležinkelių projektavimo įmonėje. Ten, po studijų, ir likau dirbti dar keletui metų. Tačiau nuolat viduje vis jutau dvejonę ar tikrai darau tai, ko tikrai noriu? Taip, po ilgų apmąstymų visgi nusprendžiau keisti savo darbinę veiklą - užsiimti kokia kita mėgstama veikla.

Kaip apsisprendėte, kuria linkme norite toliau pasukti, kuo užsiimti?

– Rimtai svarsčiau su kokia sritimi noriu sieti savo ateitį. Daug apie tai kalbėjome su vyru ir artimaisiais. Dar gyvenant Vilniuje, vienos atsitiktinės pažinties dėka, radau vietą praktikai viename sostinės restorane. Prieš neriant į avantiūrą kurti savo verslą ir restoraną, norėjosi viską pamatyti iš vidaus. Gaminti mėgau nuo vaikystės, turėjau įvairių idėjų, bet restoranas - tai ne tas pats, kas gaminti maistą sau namuose! Tad praktika, prieš priimant galutinį sprendimą, tikrai buvo būtina.

Kaip matome praktika restorane Jūsų neišgąsdino. Tai kaip tik paskatino Jus imtis savo nuosavo verslo?

– Taip, mintis apie nuosavą restoraną jau kirbėjo mano galvoje. Kartu su sutuoktiniu nusprendėme įgyvendinti šį planą, tik galutinė data tam dar nebuvo paskirta. Kaip tik tuo metu pasitaikė galimybė gauti finansavimą pagal užimtumo programą darbo vietai sau įkurti. Tai pagreitino apsisprendimą atidaryti šeimyninį restoraną. Parašiau projektą šios idėjos finansavimui. Jį gavome ir nuo tada prasidėjo nebe svajonės, o realūs darbai. Taip 2016 metais, kartu su sutuoktiniu, grįžome į mano gimtąjį miestelį Luokę ir čia įgyvendinome savo projektą - atidarėme šeimyninį restoraną "Šatrijos legenda".

Bet kodėl ne sostinėje, ne kitame didesniame Lietuvos mieste, o būtent Žemaitijos mažame miestelyje Luokėje?

– Kodėl Luokėje? Pradžioje buvo sunku apsispręsti viską kardinaliai pakeisti tiek man, tiek vyrui. Man Luokė yra vaikystės miestelis, visada jaučiau jam nostalgiją, o vyrui jis buvo visai svetimas. Iš sostinės išsikelti gyventi į mažą miestelį jam buvo didelis iššūkis. Taip pat kiek atsimenu svajonė atidaryti kavinę-restoraną buvo mano tėvų. Jie ilgus metus ruošėsi tai padaryti, bet tą svajonę įgyvendinome mes, žinoma, su didžiule tėvų pagalba ir palaikymu.

Su kokiais sunkumais Jums teko susidurti kuriant nuosavą verslą?

– Gal pirmiausia pradedant buvo finansiniai sunkumai. Pagal užimtumo programą gautas finansavimas labai paskatino ir pagelbėjo - jo dėka galėjome įsigyti reikalingą restorano virtuvės įrangą, tačiau viskam to tikrai nepakako. Restorano įkūrimui buvo sunaudotos mūsų santaupos, teko papildomai skolintis iš tėvų ir kredito įstaigų. Be to aišku viską darant pirmą kartą kilo ir kitų klausimų. Bet dabar džiaugiamės, kad savo sumanymą visi kartu sėkmingai įgyvendinome ir esame labai laimingi, galėdami dirbti mums patinkantį darbą.

Jūsų klientų geri atsiliepimai atskleidžia, kad restorano "Šatrijos legenda" paruoštas maistas nenusileidžia sostinės aukštos klasės restoranams. Kur išmokote maisto gaminimo paslapčių?

– Oi, tikrai taip apie save nesakyčiau, nėra ten kažko ypatingo. Tiesiog nuo pat pradžių norėjome truputį kitokio maisto, bet tikrai nesilyginu su sostinės restoranais, nors gal ir labai norėtųsi. Bet ten dirba patyrę šefai, o aš nesu baigusi tų tikrųjų mokslų. Pati pradžia buvo jau vaikystėje, kai mėgdavau gaminti tiesiog iš rastų receptų kažkiek juos vis improvizuodama. Kaip visa tai veikia restorane - patirties sėmiausi iš vieno tuometinio Vilniaus senamiesčio restorano "La Storia" šefo Arūno. Tai jis mane priėmė į savo komandą, kad pamatyčiau restorano virtuvės užkulisius. Toliau buvo skaitymas, domėjimasis, improvizacija, kursai. Vienus kursus baigiau pas vieną geriausią Lietuvos šefą Liutaurą Čepracką. Pasimokyti norėtųsi ir daugiau, bet dauguma kursų vyksta Vilniuje, tad ne visada randu tam laiko.

Taigi, kas šiandiena slepiasi po pavadinimu "Šatrijos legenda"?

– Savo veiklą pradėjome kaip šeimyninis restoranas, tačiau šiuo metu dirbame kaip užsakomasis restoranas arba tiesiog kaip maisto tiekėjai. Tiekiame maistą šventėms, įvairiems renginiams tiek savo restorane, tiek kitose sodybose arba tiesiog gražioje vietoje, gamtoje. Šiuo metu viskas įmanoma, visada ieškome naujovių ir teikiame visokių įdomių pasiūlymų savo klientams.

Tikriausiai karantino laikotarpis pristabdė Jūsų aktyvią veiklą. Bet gal jis turėjo kokių ir teigiamų pusių?

– Karantinas tikrai buvo ne tai, ko tikėjomės šiemet. Turime dar ir finansinių įsipareigojimų, kuriuos šiais metais planavome gerokai sumažinti. Deja, pačius geriausius metų mėnesius karantinas tiesiog atėmė - dalis švenčių visai neįvyko, dalis nukelta į vėlesnį laiką, o kitos visai perkeltos į kitus metus. Įvykusios šventės buvo mažesnių apimčių nei planuotos. Na, bet jei nebūtų buvę karantino, vargu ar būtų įvykusi mūsų gimtadienio šventė, kadangi buvome užsakyti kitai šventei, kuri nusikėlė į kitus metus. Tad nėra to blogo, kas neišeitų į gera!

4 metai restoranui "Šatrijos legenda" - tai daug ar mažai? Kaip šiandien laikosi Jūsų restoranas?

– Restoranui tai būtų pakankamai daug. Deja, pirminio restorano kaip tokio mes neišlaikėme, tiesiogiai restoranu dabar to vadinti negalėčiau. Per tuos kelerius veiklos metus teko prisitaikyti pagal esančius rinkos poreikius ir pakeisti bei praplėsti savo veiklos profilį.

Kas Jus skatina nenuleisti rankų ir eiti pirmyn, kūrybingai žvelgti į tai, ką darote?

– Būna įvairių akimirkų, kai be galo pavargsti ir atrodo daugiau nebegali. Taip buvo ir ne taip jau seniai, prieš pat mūsų šventę. Atrodo viskas, jau nebepadarysiu... Bet eini savo užsibrėžtu tikslu ir darai. O šventės metu visa tai dingo. Net ir dabar dar jaučiuosi kaip ant sparnų žiūrint į šventės nuotraukas ar vaizdo įrašą, kur linksmi ir patenkinti mūsų svečių veidai. Viską atperka mūsų klientai - jų padėkos bei geri žodžiai po šventės! Turbūt tokie dalykai ir skatina nesustoti, bet eiti pirmyn.

Ačiū, Gabriele, už pasidalinimą, ir už tą nuostabią šventę, kurią sukūrėte savo ištikimiems gerbėjams. Asociacijos "Telšių turizmo klasteris" vardu linkime "Šatrijos legenda" dar daug gražių metų ir kad Jūsų verslas klestėtų!

Kalbino: Aušra Pakalnienė