Socialinis verslas Lietuvoje: ar galime jį sukurti Telšių regione?
Uždavus klausimą kas yra socialinis verslas, tikriausiai dar nedaugelis galėtų teisingai įvardinti jo tikrąją reikšmę, nors apie tai jau kalbama ne vieneri metai, o Lietuvoje įkurtas ne vienas verslas pagal socialinio verslo modelį. Kuo jis skiriasi nuo tradicinio verslo arba kuo jis ypatingesnis nei tradicinis verslas? Kodėl yra skatinamas kurti socialinis verslas? Ir kokią naudą iš to gauną jį kuriantys ir jo teikiamomis paslaugomis besinaudojantys žmonės, bendruomenės?
Rugsėjo 10 dieną, turint tikslą Telšių bendruomenei pristatyti socialinio verslo kūrimo ir plėtros galimybes, asociacijos "Telšių turizmo klasteris" nario VšĮ "Telšių apskrities verslo inkubatorius" konferencijų salėje įvyko informacinis renginys, pristatant projektą "Socialinio verslo kūrimo ir plėtros skatinimas Telšių regione". Renginio organizatoriaus VšĮ "Telšių apskrities verslo inkubatorius" direktorė Jolanta Norvaišienė susirinkusius klausytojus informavo, jog šis renginys organizuojamas įgyvendinant iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą, kurį kartu inicijavo LR Ekonomikos ir inovacijų bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Šiame projekte kiekviena Lietuvos apskritis turėjo galimybę turėti vieną projekto dalį, kurioje apsijungę keli projekto partneriai vykdytų tam tikras veiklas, susijusias su socialinio verslo pradžios paskata ir socialinio verslo kūrimosi skatinimu.
Po Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojo Kazio Lečkausko renginio dalyvių pasveikinamojo žodžio, J. Norvaišienė pristatė Telšių regione vykdomo projekto partnerius: vykdantysis partneris Plungės technologijų ir verslo mokykla, partneriai VšĮ "Telšių apskrities verslo inkubatorius", VšĮ "Rietavo turizmo ir verslo informacijos centras" ir VšĮ "Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centras". Projekto tikslas - užtikrinti rezultatyvų visuomenės socialinių problemų sprendimą Telšių apskrityje. Bus siekiama, kad iš viso projekto metu susikurtų 12 socialinių verslų - po 3 kiekvienoje Telšių regiono savivaldybėje, kurių ne mažiau 6 sėkmingai veiktų po projekto pabaigos praėjus 12 mėnesių. Per šių įmonių vykdomą veiklą būtų siekiama socialinio poveikio, sprendžiamos Telšių regiono visuomenės socialinės problemos. Bendras projekto biudžetas sudaro 257 tūkstančius eurų.
VšĮ ,,Versli Lietuva" projektų vadovė Aušra Pulauskaitė dalyviams pristatė socialinio verslo koncepciją. Dažnai yra tapatinamos socialinės įmonės ir socialinis verslas, nors jų veiklos modeliai yra skirtingi. Socialinis verslas - tai įmonė, įstaiga ar kitokio statuso organizacija, kurios misija ir tikslas yra pasitelkiant kūrybiškumą atrasti verslo sprendimus, padedančius spręsti socialines visuomenės problemas. Socialinį verslą gali vykdyti pelno siekiančios įmonės, kurių ekonominės veiklos pagrindinis tikslas - socialinė nauda, bei pelno nesiekiančios organizacijos, savo veikloje taikančios verslo modelius. Šiame versle pelno siekimas siejamas su socialiniais tikslais - daugiau nei 50 proc. pelno turi būti reinvestuojama socialiniam tikslui įgyvendinti. Taip pat jam taikomi ir kiti veiklos kriterijai. Kaip akcentavo A. Pulauskaitė, neišvengiamai šiame versle turi būti taikomos viešojo ir privataus sektorių partnerystės nuostatos. Savivaldybės tam tikras sritis turėtų perduoti vykdyti privačiam sektoriui, iš jo perkant ne veiklą ir procesus, bet pamatuotus rezultatus. Tokiu būdu jos pereitų nuo paslaugų užsakovo ir teikėjo prie paslaugų vertintojo vaidmens.
VšĮ Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro vadovė Jolanta Gintalienė savo pristatyme pažymėjo, kad projekto metu kuriami socialiniai verslai gali vykdyti veiklą ir spręsti problemas ne tik įprastose srityse, tokiose kaip pagyvenusių žmonių priežiūra ar darbas su neįgaliaisiais, bet ir kitose srityse, kaip pavyzdžiui efektyvaus gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa, kultūrinė veikla ir visuomenės kūrybiškumo ugdymas, visuomenės sveikatinimas, pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymas ir panašiai.
Telšių regione socialinį verslą, sprendžiantį socialines problemas, aktualias šiam regionui, steigti ir vykdyti gali visi norintys Telšių regiono verslininkai, studentai, iš užsienio ar kitų miestų į Telšių regioną sugrįžę bei vietiniai gyventojai. Viena iš pagrindinių projekto sąlygų - projekte gali dalyvauti tik naujai įteigtas verslas arba verslas, veikiantis iki 12 mėnesių. Paskelbus kvietimą teikti paraiškas dėl socialinio verslo vykdymo, gautos paraiškos bus vertinamos pagal tam tikrus kriterijus, ir su atrinktais kandidatais pasirašomos dalyvavimo projekte trišalės sutartys.
Projekte dalyvaujantys verslai galės gauti projektinį finansavimą - 15 tūkst. Eur - kaip verslo pradžios paskatą. Šie pinigai skiriami visoms tinkamoms finansuoti tiesioginėms išlaidoms ir paskirstomi taip: iki 12 tūkst. 300 Eur reikalingai įrangai ir įrenginiams įsigyti, ir iki 2700 Eur paslaugoms įsigyti - teisinėms, buhalterinėms ir pan. paslaugoms. J. Gintalienė atkreipė dėmesį, kad šiame projekte dalyvaujančio socialinio verslo prisidėjimas yra 15 proc. nuo įsigyjamos įrangos ir įrenginių vertės.
Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė renginio dalyviams pristatė jos vadovaujamos Tarybos, atstovaujančios 47 verslo asociacijas, apie 70 tūkst. verslo įmonių ir apie 200 tūkst. verslininkų, veikiančių pagal verslo liudijimus ir pan., veiklą. 2019 metų pradžios duomenimis, Lietuvoje buvo daugiau kaip 84 tūkst. smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, kas sudaro 99,6 proc. visų šalies įmonių. Jose dirbo 73,3 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Šios įmonės sumoka dvigubai daugiau mokesčių į šalies biudžetą nei didelės įmonės. Šie skaičiai ryškiai parodo, kad smulkus ir vidutinis verslas yra regiono išsaugojimo garantas. D. Matukienės nuomone, smulkios šeimos verslo įmonės, kuriose dirba iki 4 asmenų, turėtų būti pripažįstamos socialiniu verslu.
Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento Telšių skyriaus vedėja Diana Abelkienė supažindino renginio dalyvius su paslaugomis, kurias teikia Užimtumo tarnyba. Savo pranešime ji taip pat pristatė, kokiomis pagal Užimtumo įstatymą teikiamomis subsidijomis gali pasinaudoti darbdaviai, įdarbinantys Užimtumo tarnybos nukreipiamus papildomai remiamus bedarbius; kokie nustatyti reikalavimai subsidijos gavėjui; kokio dydžio subsidijas galima gauti; kokius dokumentus reikia pateikti subsidijos gavimui; kokie įsipareigojimai laukia darbdavio, gavusio subsidijas už darbuotojus. Tai labai aktuali informacija socialinį verslą planuojantiems steigianti ar jau tokią veiklą vykdantiems asmenims.
Renginio pabaigoje VšĮ Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė pasidalino gerąja patirtimi įgyvendinant įvairaus profilio projektus. VBĮ Telšių socialinių paslaugų centro direktorė Rasa Gustienė papasakojo apie savo vadovaujamos įstaigos veiklą, pasidalino kitomis patirtimis, įžvalgomis dėl socialinių paslaugų teikimo galimybių plėtojant socialinį verslą Telšių regione. Telšių rajono vietos veiklos grupės viešųjų ryšių specialistė Kristina Kavaliauskienė pristatė pagal vietos plėtros 2014-2020 metų strategijos priemonę "NVO Socialinio verslo kūrimas ir plėtra" vykdomas priemones Telšių ir Rietavo savivaldybėse. Kredito unijos Germanto lobis administracijos vadovo pavaduotoja Inga Navikienė papasakojo, kokiomis finansavimo priemonėmis verslo pradžiai gali pasinaudoti verslą kuriantys asmenys.
Apibendrinant įvykusį renginį, J. Norvaišienė padėkojo projekto partneriams, renginio svečiams ir dalyviams, bei visus paskatino įvertinti savo norus ir galimybes dalyvauti projekte "Socialinio verslo kūrimo ir plėtros skatinimas Telšių regione" steigiant socialines įmones, siekiant teigiamų pokyčių kartu padedant pagerinti žmonių gyvenimą Telšių rajone.
