Žolinė – gražiausia vasaros pabaigos šventė Biržuvėnų dvaro sodyboje
Biržuvėnų dvaro sodyba kartu su Luokės seniūnija 2020 m. rugpjūčio 15 d. sukvietė visus, norinčius kartu švęsti Žolinės šventę, į Biržuvėnų dvaro sodybą.
Žolinė – tai šventė, kurioje tampriai persipynusios lietuvių liaudies tradicijos ir krikščioniškosios vertybės. Jau nuo senųjų laikų rugpjūčio viduryje, kai didieji lauko darbai buvo nudirbti, lietuviai šventė Žolinių šventę. Tą dieną buvo dėkojama žemei už duotą derlių – kepama duona iš naujojo derliaus grūdų, daroma gira, alus. Moterys rinko laukų, darželio gėles, vaistines bei maistines žoles, rišo puokštes. Vėliau žolynų puokštė būdavo sudžiovinama ir laikoma troboje už šventųjų paveikslų, balkio, kad saugotų namus nuo nelaimių.
Siekianti paskatinti žmoniją sutelkti dėmesį į dangiškuosius dalykus, o ne į žemiškuosius, 1950 m. popiežius Pijus XII paskelbė Švč. Mergelės Ėmimą į Dangų dogmą, nors liturginis šio įvykio minėjimas žinomas jau nuo V amžiaus. Lietuvoje liaudiškoji Žolinių šventė buvo sutapatinta su rugpjūčio 15 d. krikščionių minimomis Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Krikščionybė į Žolinę įvedė papildomos prasmės, kur derlius yra kaip auka, padėka. Katalikiškoje tradicijoje gėlės ir žolynai yra Švč. Mergelės Marijos gerbimo atributai. Taip tradicija šventinti žolynų puokštę išliko iki mūsų dienų. Per Žolinę bažnyčioje šventinamos puokštės savo sandara simbolizuoja gyvenimo ir pasaulio pilnatvę.
Svarbi Švč. Mergelės Ėmimo į Dangų, arba liaudiškai – Žolinių, šventės dalis – sambūris. Šios šventės metu svarbus yra žmonių susiėjimas – giminaičiai, draugai, kaimynai susirenka draugėn švęsti, sudeda suneštines vaišes ir linksminasi šokdami bei dainuodami. Tokia ir buvo Žolinių šventė Biržuvėnų dvaro sodyboje. Čia susirinkusius linksmino liaudies dainų atlikėjos Loretos Sungailienės ir trombonininko Vytauto Pilibavičiaus folk džiazo grupė, roko grupė "Rebelheart", Tytuvėnų kultūros centro jaunimo šokių kolektyvas, Jogminų šeimyna.
Tarp šventės dalyvių bei rėmėjų buvo ir asociacijos "Telšių turizmo klasteris" nariai: prie šventės organizavimo prisidėjo sodyba "Kaimo rojus", šventės garbingų svečių vaišėmis rūpinosi restoranas"Šatrijos legenda", šventės dalyviai galėjo ragauti UAB "Kontėna" pagamintą naminę Žarėnų girą, iki pat vėlyvo vakaro išbandyti Angelų malūno pirtininko Ričardo vibroakustinį masažą.
Šventės šurmulyje netrūko ir kitų pramogų: jos metu šventės svečiai galėjo išbandyti rankos miklumą šaudydami iš lanko, įsigyti gražių medinių inkilėlių, sudalyvauti Varnių regioninio parko edukacinėje programoje, pasivaikščioti po dvaro apylinkes, aplankyti Laumės pėdoje esantį šaltinį. Saldainių lietus - tai buvo didžiausias mažųjų šventės svečių džiaugsmas, kai iš virš galvos skraidančio lėktuvėlio pabiro margaspalviai saldainiai.
Na, o šventę vainikavo naktišokiai su folkloro ansambliu "Spigėns". Jis iki pat vėlaus vakaro linksmino šventės dalyvius lietuvių liaudies dainomis ir šokiais. "Pasileiskime plaukus ir basomis kojomis braidykime po rasą!" - toks buvo šio vakaro moto. Tiek solidaus amžiaus, tiek jauni žmonės neatsispyrė nuotaikingai melodijai, leidosi jos pagaunami ir įsisuko į smagaus šokio sūkurį...
Ši šventė Biržuvėnų dvaro sodyboje buvo graži iniciatyva, kuri, kaip tikimas, taps tradicine ir kitais metas vėl visus sukvies į nuostabų sodybos parką.
